užkaminavoti

×užkaminavóti tr. tvirtai uždaryti: Daba, jo pamokyti, i nakčiai gerai užkaminavójam duris Sdb. | refl.: Tu jo nesutiksi niekur, ba jis visada tik sėdi ir sėdi užsikaminavójęs Lp. \ kaminavoti; užkaminavoti